Nerūdijantis plienas
Nerūdijantis plienas – tai bendras tokio tipo plieno apibūdinimas, kurio sudėtyje yra bent 12 % chromo bei kintamas kiekis Ni, Mo, C, Ti .

Šiems plieno tipams lyginant su kitais, bendra yra tai, kad jie pasižymi itin aukštu atsparumu korozijai oksiduojančiose terpėse.

Nerūdijantis plienas buvo pradėtas naudoti tik pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, pirmiausiai buvo naudojamas mašinų konstrukcijoms bei chemijos pramonėje.

Šiandien nerūdijančio plieno pritaikymas yra labai platus - nuo įrankiams buityje iki pačių įvairiausių komponentų maisto pramonėje, tiksliojoje pramonėje, automobilių pramonėje ir t.t.

Svarbiausi nerūdijančio plieno tipai yra feritinis, martensitinis, austenitinis bei austenitinis – feritinis.  

Feritinis nerūdijantis plienas
Šios klasės plienas pagal pritaikymą yra antroje vietoje. Paprastai jo sudėtyje yra nuo 13 iki 25% chromo ir nedidelis kiekis anglies (C).
Pagal savo savybes ir pritaikymą išskiriamos dvi grupės.
Viena grupė, kurios sudėtyje chromo yra nuo 13 iki 17%. Taikomas, pavyzdžiui namų apyvokoje, kur keliami ne tokie dideli reikalavimai atsparumui korozijai bei suvirinamumui.

Kita grupė, kurios sudėtyje chromo yra nuo 25 iki 30%. Šios rūšies plienas pasižymi  atsparumu aukštai temperatūrai, pritaikomas krosnių statyboje ir pan.

Abiejų grupių plienas kambario temperatūroje įsimagnetinta, todėl feritinis nerūdijantis plienas netinka paviršinio vandens surinkimui.

Dupleksinis nerūdijantis plienas
Paprastai šio plieno sudėtyje yra nuo 18 iki 25% chromo, nuo 5 iki 6% nikelio bei 0,03-0,15%  anglies. Pasižymi tokiomis pačiomis atsparumo korozijai savybėmis, kaip ir austenitinis nerūdijantis plienas, tačiau geresniu atsparumu tempimo korozijai.

Tipinės pritaikymo sritys – naftos chemijos pramonė, naftos ir dujų pramonė bei chemijos proceso pramonė.

Kadangi turi magnetinių savybių, dupleksinis nerūdijantis plienas netinka paviršinio vandens surinkimui.

Martensitinis nerūdijantis plienas
Chromo kiekis martensitiniame pliene svyruoja nuo 12 iki 18% , o anglies kiekis paprastai lygus 0,3%.
Plienas yra tvirtas, anglies kiekis gali siekti iki 0,6%.
Plieną galima valcuoti, kalti bei lieti, tačiau jokiu būdu negalima suvirinti.

Medžiaga tinkama automobilių dalims, siurblių ašims, ratams bei peiliams, o esant didesniam anglies kiekiui kartu su molibdenu naudojamas įrankių plienui, štancams bei kaldinimo įrankiams.

Kadangi turi magnetinių savybių, martensitinis nerūdijantis plienas netinka paviršinio vandens surinkimui.

Austenitinis nerūdijantis plienas
Austenitinis nerūdijantis plienas – tai svarbiausias nerūdijančio plieno tipas, jo panaudojimas sudaro daugiau nei 90 proc. bendro pritaikymo.
Plienas dažnai apibūdinamas kaip 18-8 plienas, tai yra procentinė chromo ir nikelio išraiška.

Plienas neturi magnetinių savybių, labai atsparus korozijai. Pasižymi tuo, kad galima taikyti tokiems apdorojimo procesams, kurie reikalauja plastinės deformacijos, tai yra plienas yra tinkamas naudoti tempimo procesuose. 

Šioje grupėje sutinkame du dažniausiai naudojamus nerūdijančio plieno tipus, 304 ir 316. Be to, tarp šių dviejų plieno tipų yra nemažas skaičius legiratų.  Nuo tipo pasirinkimo priklauso pritaikymas bei apdorojimo būdas.

Jeigu plieną reikia naudoti suvirinimui, geriausia naudoti tokį plieno tipą, kur anglies kiekis yra mažesnis nei 0,03%, chromo kiekis svyruoja nuo 17 iki 18%, o nikelio kiekis nuo 10 iki 12,5 %.

Anglies kiekis austenitiniame pliene turi didelės reikšmės kaitinimo bei suvirinimo procesui. Jeigu anglies kiekis didesnis nei 0,03 %, susidarys chromo karbidai. Chromo karbidai paprastai susidaro grūdelių pakraščiuose ir jeigu nėra tolesnio apdorojimo, plieno nereikia papildomai apsaugoti nuo korozijos.

Naudojant legiratą su nedideliu anglies kiekiu, nesusidaro chromo karbidai, taip pat ir titano legiratas pašalins chromo karbidų susidarymo pavojų.  

Pirminis skirtumas tarp dviejų tipų yra Mo (molibdeno) kiekis, 304 plieno jo nėra visiškai, o 316 pliene Mo yra nuo 2,2 iki 2,7 %.

Atsparumas korozijai didėja didėjant chromo bei nikelio kiekiui. Padidinus molibdeno kiekį, pagerėja ir atsparumas chloridams bei atskiestoms rūgštims. Dažnai pateikiamas skirtumas tarp 304 ir 316 plieno, kaip nerūdijančio plieno ir atsparaus rūgštims nerūdijančio plieno – tai nėra teisingas teiginys. Šiandien galima gauti plieno, kurio sudėtyje didesnis molibdeno kiekis, ir dėl to plienas yra atsparesnis vandens terpėje, kurio temperatūra didesnė nei 20  ºC, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tokio tipo plieno kainos gerokai aukštesnės nei tradicinių tipų.

Vizualiai šie du tipai niekuo nesiskiria, tai tik rodo kad gamintojai privalo puikiai išmanyti šių dviejų tipų sandėliavimo bei panaudojimo ypatumus, kad gamybos procese jie nebūtų naudojami kartu.